Apie mus

Lietuvos olimpinė akademija (LOA) – visuomeninė organizacija, kurios tikslas yra vadovaujantis Olimpine chartija propaguoti olimpizmą, studijuoti olimpinio sąjūdžio istoriją, teoriją ir praktiką, įgyvendinti žmonių fizinio ir dvasinio ugdymo, kilnumo sporte ir gyvenimo puoselėjimo programas, atsižvelgiant į olimpinio sąjūdžio pagrindinį tikslą, prisidėti prie taikesnio ir geresnio pasaulio kūrimo, sportu ugdant jaunimą olimpizmo dvasia, reiklia tarpusavio supratimui, draugystei ir solidarumui, atsiribojant nuo bet kokios diskriminacijos. 

1989 m. LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, remdamasis Vakarų Europos pavyzdžiu, ėmėsi iniciatyvos – įkurti Lietuvos olimpinę akademiją. Jo suburta iniciatyvinė grupė: prof. Stanislovas Stonkus – krepšininkas, Melburno olimpinių žaidynių vicečempionas, buvęs Lietuvos kūno kultūros instituto rektorius bei LTOK viceprezidentas, prof. Juozas Šliažas – lengvaatletis, treneris, buvęs LTOK vykdomojo komiteto narys ir Janis Grinbergas - buvęs LTOK generalinis sekretorius, Tarptautinės rankinio federacijos garbės narys, tarptautinės kategorijos rankinio teisėjas, Pranas Majauskas – sunkiaatletis, treneris, buvęs Kauno miesto kūno kultūros ir sporto komiteto vadovas ėmėsi LOA steigiamojo suvažiavimo darbų.

1989 m. spalio 27-ąją Kaune, tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute įvyko steigiamoji Lietuvos olimpinės akademijos konferencija, kurioje dalyvavo garsūs sporto mokslininkai, olimpinių žaidynių dalyviai, veteranai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Pirmuoju Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu išrinktas prof. dr. Valierius Jasiūnas, viceprezidentu – dr. Algirdas Raslanas, dekanu – prof. habil. dr. Povilas Karoblis, sekretore – Ramutė Daniševičienė. Sudarytos 5 komisijos, kurių pirmininkai tapo tarybos nariais: Saulius Kavaliauskas - Olimpinio judėjimo istorijos ir sociologijos komisijos pirmininkas, Pranas Majauskas - Olimpinių idėjų propagandos komisijos pirmininkas, Albertas Skurvydas - Kūno kultūros ir sporto mokslinės metodinės komisijos pirmininkas, Angelė Seibutienė - Sporto medicinos komisijos pirmininkė, Justinas Lagunavičius - Bibliotekos ir muziejaus direktorius.

1990 m. LOA tapo Tarptautinės olimpinės akademijos nare. Lietuvos olimpinės akademijos sesijos ir konferencijos suteikė galimybę mokslininkams, olimpinės istorijos tyrinėtojams pristatyti savo naujus darbus, kurie buvo svarbūs nepriklausomybę atkūrusiai valstybei. 1994 m. gegužės 13-ąją Kaune išrinkta nauja LOA taryba. Prezidentu tapo lengvosios atletikos treneris, tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Sporto metodikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Povilas Petras Karoblis. Per 19 jo vadovavimo Lietuvos olimpinei akademijai metų Tarybos sudėtis keitėsi ne kartą.

P. Karoblis atsistatydino iš prezidento pareigų 2013 m. gegužės 10 d. neeiliniame Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavime. Jam suteiktas LOA garbės prezidento vardas. Naujuoju vadovu vienbalsiai išrinktas LTOK garbės prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas, 24 metus vadovavęs Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, puikiai žinantis Olimpinės akademijos veiklos sritis, turintis didelį autoritetą tarptautinėje olimpinėje bendruomenėje. 2021 m. vasario 19 d. jam suteiktas LOA garbės prezidento vardas, o naująja prezidente išrinkta Klaipėdos universiteto profesorė dr. Asta Šarkauskienė. 

LOA vienija virš 120 narių – tarp kurių yra profesorių, docentų, (habilituotų) daktarų, nusipelniusių trenerių, sporto organizatorių, mokytojų, sporto veteranų, olimpiečių ir kt.

Kasmet Lietuvos atstovai dalyvauja Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) sesijose ir konferencijose – skaito pranešimus, pristato savo veiklos programas, gilinasi į kitų nacionalinių olimpinių akademijų projektus, mokslininkų olimpizmo tyrimus įvairiose srityse. Daugiau kaip 30 mūsų šalies universitetų magistrantų, doktorantų stažavosi TOA sesijose, 12 apgynė mokslo disertacijas, keli tapo profesoriais.
Lietuvos olimpinė akademija propaguoja pagrindinius olimpinio švietimo principus, programas, skatina sporto ir švietimo institucijų veiklą, organizuoja olimpinį sąjūdį populiarinančius renginius ir projektus (foto, video, piešinių konkursai olimpine tema, stovyklos jaunimui, kvalifikacijos tobulinimo seminarai pedagogams, metodinė informacija ir kt.). Kasmet rengiamos sesijos studentams pagal TOA pasiūlytas temas.

Lietuvos olimpinė akademija siūlo mokslininkų pagalbą olimpinių žaidynių dalyviams - aktyviai dalyvaujama olimpinio švietimo, olimpinės istorijos, trenerių kvalifikacijos tobulinimo programose bei teikiama parama Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimui. Mūsų šalies sportininkų laimėjimai olimpinėse žaidynėse ir kitose aukščiausio rango varžybose neatsiejami nuo sporto mokslo. Po 2012 m. Londono vasaros žaidynių LTOK pasiūlė Olimpinei akademijai aktyviau koordinuoti sporto mokslo plėtros kryptis, vykdyti 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatų mokslinę-metodinę priežiūrą. Dėl to pertvarkyta LOA struktūra, kurioje išskirta olimpinės rinktinės mokslinio aptarnavimo programa.

Leidžiamas periodinis žurnalas „Sporto mokslas“, kuris Lietuvos mokslo tarybos buvo pripažintas prestižiniu. Jame mokslinius straipsnius spausdina užsienio ir Lietuvos mokslininkai, savo darbuose pateikiantys naujus objektyvius ir susistemintus sporto tikrovės pažinimo rezultatus. „Sporto mokslo“ žurnalas pripažintas tarptautiniu, nes buvo įtrauktas į INDEX COPERNICUS duomenų bazę ir Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto literatūros duomenų bazę SPOLIT.

LOA – viena aktyviausių pasaulyje, ji glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Čekijos, Vokietijos, Ukrainos, Azerbaidžano nacionalinėmis olimpinėmis akademijomis ir Lietuvos mokslo, mokymo, sporto įstaigomis bei organizacijomis.

Tarptautinio olimpinio komiteto naujos strategijos kryptys įpareigoja keistis, plėsti savo veiklos ribas, prisidėti prie Olimpinio komiteto programų, plačiau skleisti olimpinio sąjūdžio idėjas visuomenėje. Nauji iššūkiai laukia ir Lietuvos olimpinės akademijos.