54-oji Tarptautinės olimpinės akademijos jaunimo sesija

Įspūdžiai iš 54-osios olimpinės jaunimo sesijos dar labai gyvi. Dvi sesijos savaitės, regis, pralėkė akimirksniu – laikas visada greitas, kai leidžiamas prasmingai ir įdomiai.
Turėjome ne tik išskirtinę galimybę prisiliesti prie šiuolaikinio sporto ir olimpizmo šaknų, bet ir suprasti olimpinio judėjimo esmę, sužinoti olimpinio ugdymo aktualijas visame pasaulyje, pasidalinti savo patirtimi ir idėjomis. Tačiau turbūt vertingiausia patirtis - pažintis su 200 jaunų žmonių iš viso pasaulio, kuriuos, nepaisant tautos, religijos, rasės, kalbos skirtumų susiejo meilė sportui. Olimpinėje akademijoje beveik kasdien vykusios krepšinio, futbolo, teniso, stalo teniso ir kitų sporto šakų varžybos patvirtino didžiulį sporto potencialą vienyti žmones, griauti bet kokias sienas tarp jų. 
Nesvarbu, ar esi gerai žinomas profesorius, ar Olimpinių žaidynių dalyvis, ar mažos šalies atstovas, pirmą kartą išeinantis į aikštelę, Olimpijos stovykloje tu esi komandos dalis. Ne visi gali būti profesionaliais sportininkais, bet visi gali įkvėpti vieni kitus pabandyti gyventi drauge su sportu. Kodėl tai ypatingai svarbu mums? Lietuva viena iš nedaugelio šalių, kurioje beveik pusė populiacijos niekada nesportuoja. Palyginus duomenis su Šiaurės šalimis, atrodo, kad dar turime įdėti labai daug darbo, kol pasieksime Suomijos ar Švedijos lygį, nes ten tėra 4% niekada nesportuojančių asmenų. Profesorės Gertrud Pfister (Vokietija) teigimu, šiuos skirtumus gali pašalinti tik Olimpinis švietimas, o jo plėtojimas ir yra Olimpinės Akademijos tikslas. 
Olimpinė sesija turi savo tradicijas, kurias stengiasi išsaugoti kiekvienais metais – tai Olimpinės dienos bėgimas, kuomet visi sesijos dalyviai juda link Olimpijos miestelio su Olimpine vėliava. Didelė atrakcija miestelio gyventojams, kurie itin džiaugiasi jaunaisiais dalyviais, mėgaujasi jų keliamu šurmuliu, o perkamiems suvenyrams nepamiršta padaryti nuolaidų. Olimpinės ugnies kelias – taip pat viena iš sesijos tradicijų. Didžiuliame stadione, olimpinė ugnis perduodama iš rankų į rankas, leidžiant visiems dalyviams sudalyvauti ceremonijoje ir pajusti Olimpinių žaidynių dvasią. Didingumo visam procesui suteikia balta spalva, kuria pasipuošia visi dalyviai. Kita vertus, gražiausi Olimpinės sesijos vakarai buvo skirti pristatyti savo šalies kultūrą. Mes, Lietuvos atstovai, parodėme tradicinių Lietuvos šokių žingsnelius, pasigyrėme garsiais sportininkais, pakvietėme aplankyti savo šalį, be to, kadangi pristatomasis vakaras sutapo su Joninių švente Lietuvoje, pasipuošėme vainikais, kuriais ypatingai susižavėjo merginos iš tolimų kraštų, teko net surengti keletą vainiko pynimo pamokų, kad grįžusios namo jos galėtų pasipuošti. 
Energijos kiekvienai dienai stovykloje suteikdavo ryto mankšta. Kaskart ją vesdavo skirtingų sporto šakų atstovai. Turėjome progą išbandyti tai-či, karate, fechtavimąsi, vandens gimnastiką, sportinį ėjimą. Nors sesijos dalyvių dienotvarkė buvo pakankamai intensyvi, turėjome ir šiek tiek laisvo laiko. Didelį įspūdį paliko nuo Krono kalno stebėtas saulėtekis, diena paplūdimyje, pasivaikščiojimas po Atėnus.
Paskaitose ir diskusijoje daug kalbėta apie tai, kad olimpinis judėjimas yra atsvara sporto negerovėms – korupcijai, komercializacijai, dopingo vartojimui, didžiulėms klasių atskirtims visuomenės viduje. Kita vertus, net ir Tarptautinė olimpinė akademija siekdama idealumo, turi surinkti lėšų savo tikslams pasiekti, todėl negalima nepastebėti didelio dėmesio skirto Azerbaidžanui ir Katarui, potencialiausiems finansiniams partneriams ateityje. Didžiausia ir svarbiausia pamoka – norėdamas skleisti olimpizmo žinią kitiems, pirmiausia pats turi suprasti, kas olimpizmas yra tau. Mes norime pasakyti, kad sportas yra mūsų gyvenimo dalis ir norime, kad jis taptų jūsų gyvenimo dalimi.